- žemėjęjis
- žẽmėjęjis, -i adj. emph. DP385,616, žemė́jęjis, žemėję́jis DP593 arch. 1. žemiškasis: Ant visų tadang daiktų: aukštų ir žemų, dangujęjų ir žemė́jęjų, – bus stebuklingos žymės ir baisūs prajėvai DP7. Jau ne stebuklas Herodui, jog žgandos bijodamas, idant karalystės žemėjęjos nepateriotų DP60. 2. [i]žemėje esantis, gyvenantis: Nesa man kloniosis visokias kelias dangujęjų, žemėję́jų ir pragaręjų, arba peklęjų DP411.
Dictionary of the Lithuanian Language.